Asmenybės tipai

Pastarąjį kartą rašiau apie socializaciją organizacijoje ir žadėjau smulkiau panagrinėti bendravimą per asmenybės tipologijos prizmę. Dar kartą pabrėžiu, kad „Sėkminga socializacija tai didelė simetrija ir tapatumas tarp objektyvios ir subjektyvios tikrovių“. Tai svarbu nuolat prisiminti bendraujant su kitais žmonėmis, ypač kai norime ginčytis, teisti, kaltinti, įrodinėti savo teisumą. Kiekvienam mūsų tikrovė yra tokia – kokią mes suvokiame, tačiau, nebūtinai, ji tokia yra iš tikrųjų.

Mūsų pokalbio pašnekovas suvokia kitokią socialinę realybę, kuri irgi gali būti kitokia. Taigi – tiesos nėra, yra tik tai, kuo mes tikime ir tai, dėl ko susitariame. Mano, kaip NLP asociacijos atstovo požiūriu bendravimo esmė yra bendravimo rezultatas, todėl man nėra didelio skirtumo kiek skirtingai aš ir mano pašnekovas suprantame tai, apie ką kalbame, svarbu suprasti tiek, kad galėtume rasti bendrų vardiklių ir susitarti.

Papuolus į naują aplinką (organizaciją, darbovietę, bendruomenę, etc.) iškyla poreikis bendrauti. Dažniausiai norisi bendrauti efektyviai, t. y. pasiekti savo tikslų. Nepristatysiu sensacijos. Visi esame skirtingi, tačiau ne tiek skirtingi, kad nebūtų galima apibendrinti ir kažkaip grupuoti. Vienas grupavimo būdų – asmenybės tipologija. Tiesą pasakius, yra daug būdų tai daryti. Asmenybė tipologizuota dar antikoje. Daugelis mūsų žino sąvokas sangvinikas, flegmatikas, cholerikas ir melancholikas. Tai Hipokrato, o vėliau ir Pavlovo aprašyti temperamento tipai. Jie yra svarbūs, tačiau nedaug suteikia momentinių žinių apie pašnekovą. Ne iš karto choleriką, ypač darbe, lengva atskirti nuo sangviniko, flegmatiką nuo melancholiko. Tam reikia skirti pakankamai laiko, tačiau bendravimo poreikis kyla tuomet kai kyla, o ne tuomet, kai ilgų stebėjimų ar eksperimentų pagalba išnagrinėjame asmenybę ir esame pasiruošę su ja bendrauti. Tad, netgi didžiai gerbiamų Hipokrato-Pavlovo, tipologija ne tiek patogi, kaip norėtųsi. Didelį dėmesį asmenybės tipologijai skyrė analitinės psichologijos tėvas G. Jungas. Jo pasekėjai iš intraverto ir ekstraverto dimensijų išvedė visą tipologijos puokštę. Viena atšakų mums žinoma socionikos pavadinimu. Šios teorijos kūrėja yra lietuvė – Aušra Augustinavičiūtė. Kita, Lietuvoje geriau komercializuota ir plačiau pristatyta atšaka yra MBTI (origin. Myers-Briggs Type Indicator). Šis tipologijos būdas taip pat turi savo trūkumų. Ne taip lengva preciziškai nustatyti asmenybės tipą, kadangi jų, anot teorijos, yra 16. Nelabai įsivaizduoju situaciją, kad pvz. įsidarbinęs naujas darbuotojas išdalina savo kolegoms klausimynus tipologijai nustatyti ir po to, bendraudamas, remiasi atsakymais ar išvadomis. Nors..gal tai būtų visai inovatyvu ir smagu, juk viskas priklauso nuo pateikimo, darbuotojų nuostatų, kolektyvinio bendravimo tradicijų ir humoro jausmo. Kita problema (psichologų nuomone) yra ta, kad  iš 16 tipų moksliškai patvirtinti tik aštuoni.

Dar vienas populiarus būdas yra Didžiojo penketo (origin. Big Five) modelio bruožai: ekstraversija, sąmoningumas, sutariamumas, neurotiškumas, atvirumas naujovėms/patirčiai. Tačiau ir šis, moksliškai pagrįstas ir pripažintas instrumentas nėra be nuodėmių. Psichologai, adaptuodami jį Lietuvai nustatė, kad bruožai ir savybės yra stipriai susiję. Neva mums, lietuviams, būdingas neurotizmas koreliuoja su priešingai jam bruožais. Kažkas čia ne taip. „Sąmoningas neurotikas“ skamba neįtikinamai, tad, vėlgi, kaip ir MBTI naudoti nepatartina, ypač su pagyvenusiais žmonėmis. Kitą vertus labai keista, kai asmenybės tipologijas pristato ne psichologas. Neturėdamas platesnių žinių apie asmenybę – toks žmogus nėra pakankamai kritiškas išmoktos teorijos atžvilgiu, tad gali taip „numokyti“, kad vietoje žmogaus pažinimo įgausime nereikalingų kompleksų.

Neminėsiu plačiau A ir B tipo asmenybių, nes spontaniško bendravimo prasme ši tipologija nesuteiks mums daugiau žinių nei minėtos aukščiau. Kritiškai peržvelgiau kelias teorijas ir gali atrodyti, kad atsidūrėme aklavietėje, nes bendrauti reikia čia ir dabar, o patogaus instrumento nepristačiau. Na..gera žinia yra ta, kad yra bendravimo instrumentų. Tai Transakcinė analizė(TA), Neurolingvistinio programavimo (NLP) naudojamas asmenybės skirstymas į audialus, vizualus, kinestetus ir digitalus bei Paul Eckman emocijų teorija. Šiame tinklaraštyje trumpai pristatysiu TA, apie kurią esu jau minėjęs savo rašiniuose.

Pagrindinės TA idėjos. Kaip ir psichoanalizėje, TA autorius Berne remiasi struktūriniu psichikos modeliu, tačiau jo naudojamas modelis, skirtingai nuo psichoanalizės yra paprastesnis ir žemiškesnis – jį lengviau suvokti ir paaiškinti. Psichikos struktūra atitinka ego būsenas: Tėvas – asmuo savo bendravimo strategijoje naudojantis rūpestingo-globojančio arba kontroliuojančio-reikalaujančio teisuolio elgesį, Vaikas – bendravimo strategijoje naudojantis kaprizingo-spontaniško arba žingeidaus-kūrybingo vaiko elgesį bei Suaugęs – individas savo bendravimo strategijoje integravęs sąvoka „Čia ir dabar“, objektyviai vertina realybę, sugeba būti tarpininku tarp dviejų kraštutinių, paminėtų Tėvo ir Vaiko vaidmenų. Būdamas Tėvo arba Vaiko ego būsenoje individas socialinėje erdvėje sąveikauja su kitais asmenimis – „žaidžia žaidimus“, kuriuose bando sau „išpešti“ psichologinės arba socialinės naudos, o „žaidimų“ pasekmės gali būti nerimas, nuotaikos sutrikimai, depresija, priklausomybės, savižudybė. Individas Suaugusiojo būsenoje tokius žaidimus nutraukia. Teorija aiškiai pristatyta, knyga „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ yra išleista lietuvių kalba ir, berods, ne vieną kartą. Iš tikro, norint plačiau susipažinti su šia teoriją reikėtų perskaityti knygą. Tiems kas „nebijo“ rusų ar anglų kalbų yra kita, ne mažiau įdomi knyga, kurioje ši teorija pristatyta nuosekliau Harris (2004) Я- Окей, ты – Окей. Москва: Академический Проект. Visgi, Berne knyga yra pirminis šaltinis. Esu girdėjęs, kad knygas rusų kalba galima nemokamai parsisiųsti. Jos patalpintos ne vienoje rusiškų svetainių. Nežinau ar tai teisėta ar ne, tačiau man artima tų autorių pozicija, kurie postuluoja, kad geriau tegu juos skaito iš nelegalių šaltinių atsisiuntę knygas, nei neskaito visai.

Ką daryti su pristatyta TA, NLP ir Eckman teorijomis pakomentuosiu sekančiuose rašiniuose. Beje. Eckman teorija realizuota populiariame seriale „Melo toerija“, kuriame Tim Roth vaidina teorijos autoriaus prototipą, tad su emocijų teorija galima susipažinti ir „nenulipant nuo sofkutės“.