Asmenybės tipai pagal ego būsenas. Transaktinė analizė

Praeitą savaitę rašiau apie transakcinę (lietuviškai skambėtų sąveikos) analizę (TA). Trumpai pristačiau teoriją, o šiame rašinyje smulkiau pristatysiu būsenas ir glaustai paanalizuosiu, kokius bendravimo privalumus mums suteikia sisteminio požiūrio įgūdis nustatant savo ir kito žmogaus ego būseną. Priminsiu, kad Berne TA teorijoje ego būsenas skirsto į Tėvo, Vaiko ir Suaugusiojo, tai analogas Froido Superego, ID ir Ego postuluotoms ego būsenoms.

Terminija gali pasirodyti paini, tačiau pabandysiu ją paaiškinti bei pateikti pavyzdžius iš kasdienio gyvenimo. Pabrėžiu, kad psichikos būsenos nėra kažkoks mistinis darinys. Kiekvienas mūsų, priklausomai nuo situacijos, nuolat esame vienoje ar kitoje ego būsenoje. Jos kinta pastoviai, kartu kinta ir mūsų balsas, naudojami gestai, vartojami žodžiai, emocijos bei jų išraiška, kinta ir veiksmai. Kiekviena būsena turi savo paskirtį.

Psichologinės būsenos – mūsų vidinio pasaulio fenomenų dalis, o TA suteikia sisteminį požiūrį ir į mūsų vidinį, ir socialinį pasaulį. Sisteminis požiūris remiasi mąstymu, kritišku ir produktyviu. Pabandysiu paprastu pavyzdžiu argumentuoti sisteminio požiūrio privalumus. Kiekvienas mūsų kasdieną tuštinasi. Neturiu omeny to metaforinio tuštinimosi virtualioje erdvėje kai žmogus besituštindamas ar bandydamas atsikratyti nuo skausmingos realybės bando perdirbtu savo veiklos psichologiniu turiniu apdovanoti kitus. Dažnai anonimiškai. Rašau apie tą tikrą fiziologinį tuštinimąsi, kurio metu atsikratome suvirškinto turinio. Sisteminio požiūrio (vadinasi kritinio ir produktyvaus mąstymo) netaikantis žmogus tuštinsis kada prispiria ir kur pasiseka, tačiau spaudžiamas sociume sukurtų taisyklių bandys tai daryti kiek galima labiau pritaikytose vietose, gal net bus tiek nuovokus, kad su savimi turės popieriaus (ne visur yra, krizė). Gal spės… Bet…niekada nežinai…jei nemąstai. Sisteminį požiūrį taikantis žmogus apmąstys tuštinimosi problematiką, suvoks, kad tuštinimasis yra vartojimo pasekmė ir organizuos savo vartojimo dažnį, kiekį bei kokybę tokiu būdu, kad tuštinsis kaip jam patogu, be jokių ekstremalių…“*****..nespėjau!!!“, pvz. namie rytais. Sisteminį požiūrį taikantis žmogus planuos ir kontroliuos savo tuštinimosi procesą, ne procesas jį. Tačiau, grįžkime prie TA.

Pirma ego būsena, kuri susiformuoja mūsų gyvenime, tai Vaiko būsena. Būtent vaikystėje mes elgiamės nesiremdami sisteminiu požiūriu. Yra tik fiziologiniai imperatyvai – noriu! Visa veikla organizuota taip, kad fiziologiniai poreikiai būtų patenkinti, socialinės normos neegzistuoja – noriu ir darau! Iš vienos pusės tai gerai, nes būtent Vaiko būsenoje žmogus myli ir yra kūrėjas, tikras menininkas. Myli besąlygiškai, nes nori, kuria be ribų, nes ribų dar nesuvokia. Iš kitos pusės besąlygiška meilė gali būti nepatogi, net pavojinga, o kūryba be ribų gali būti žalinga ar nuostolinga. Beveik kiekvienas mūsų esame tai patys sau ir artimiesiems empiriškai įrodę ardydami, bet nesugebėdami surinkti naudingų buityje daiktų ar realizuodami dar nesuvokiamą, bet intuityviai jaučiamą Pikaso kubizmą. Patogiau ant švarios sienos, nes kiek gi gali būti tobula rasa? Netvaljka. Taigi, asmenis ir save Vaiko būsenoje lengviausia galime pažinti, kai mes ar jie elgiasi kaip vaikai, nors teisę balsuoti už vienus ar kitus seimo narius realizavę jau ne kartą. Galime daryti prielaidą, kad už kai kuriuos seimūnus rinkėjai balsavo būdami Vaiko ego būsenoje, jie norėjo reginių. Vaikaii juk nori reginių. Taigi, pagrindinė Vaiko verbalinė išraiška – noriu ir visa kita nesvarbu. Vaikas moka džiaugtis, liūdėti ir bijoti, nes ateina Tėvas.

Būtent Tėvas (ar kitas reikšmingas suaugęs) yra tas pirmas kubizmo ant sienos kritikas. Būtent tėvas žiūrėdamas į savo vaiką klausia KAS ČIA PADARĖ??? Arba užduoda retorinį klausimą KODĖL TAIP PADAREI??? Arba kontroliuoja ir bara – DAUGIAU, KAD NEDARYTUM, SUPRATAI? Tėvas yra gerai. Jis moko gyvenimo taisyklių, nes tik įsisavinę jas galime saugiai koegzistuoti su kitais planetos gyventojais. Tėvas rūpinasi saugumu, deja, kartais rūpestis, nuolatinis piktinimasis, taisyklių priminimas ar maratoniniai reikalavimai tampa nepakeliama našta, todėl mes kuo greičiau stengiamės suaugti.

Suaugusio ego būsena. Ši būsena, iš pažiūros yra nykiausia, ja galima apibudinti kaip logikos automatą, tačiau būtent šioje būsenoje veikia taip dažnai meldžiamas sveikas protas ir būtent šioje būsenoje randame pusiausvyrą tarp kaprizingo-spontaniško ar žingeidaus-kūrybingo Vaiko ir rūpestingo-globojančio arba kontroliuojančio-reikalaujančio teisuolio Tėvo. Būtent šioje būsenoje priimami apgalvoti ir atsakingi sprendimai, remiamės asmenine patirtimi, nesame kitų valios vykdytojai ir pastumdėliai.

Na, žinome būsenas ir kas iš to? Kaip tas žinias naudoti? Pirmas ir pats geriausias būdas jas atpažinti – stebėti. Nereikėtų stebėjimo apriboti ieškant aplinkiniuose Tėvų, Vaikų ar Suaugusių. Geriausia ir saugiausia pradėti nuo savistabos. Kiekvieno savo poelgio ar pokalbio metu paklausti savęs – „Kokioje ego būsenoje šiuo metu esu? Ar tikrai ši būsena man naudinga? Ar nesigailėsiu dėl būsenos padarinių, pasakytų žodžių?“ Pats atsigręžimas į save sugražins mus į sveiko proto ir analizės būseną, tapsime kritiškesni, nutrauksime nenaudingą elgesį. Pradėsime naudoti sisteminį požiūrį ir…na…apie popierių kišenėje jau minėjau.

Taigi, Vaiko ego būsena tinka kūryboje ir meilėje, tačiau fiksacija vienoje būsenoje yra pavojinga. Vaikai mėgsta vaidinti. Rusų aktorė Liudmila Gurčenko filmuodamasi „Karnavalinėje naktyje“ įėjo į Vaiko būseną ir negrįžo. Asmeninis gyvenimas, šeima ir visą kitą liko paraštėse, tačiau visą laiką buvo realizuojama Noriu. Einšteinas, nors dažniausiai atpažįstamas iš nuotraukos su iškištu liežuviu, tikrovėje tą liežuvį kaišiojo retai, daugiau mąstė, didesnę gyvenimo dalį buvo Suaugęs, tačiau, tikėtina, kad būdamas Vaiko būsenoje sukūrė tai, ką daugelis žino, bet ne daugelis supranta. Geriausias tėvo būsenos pavyzdys yra mūsų valstybės galva. Ji žino taisykles, kada, ką ir už ką kritikuoti, pagrūmoti, nubausti, o kada pasigailėti. Rinkėjai pasiilgsta jos Vaiko būsenoje.

Bendraujant šias žinias galima racionaliai panaudoti. Pokalbis tarp Vaiko būsenoje esančio žmogaus kitam esant Suaugusiojo būsenoje ilgai netruks. Berne tai pavadino susikertančia transakcija, jos metu bendravimas tampa nekonstruktyvus, nes Vaikas nelinkęs konstruoti. Todėl, norint tęsti bendravimą, verta naudoti vieną kitą papildančią transakciją, pvz. Vaiko ir Tėvo bendravimas, kai Vaiko būsenoje esantis žmogus kreipiasi pagalbos, o tėvo būsenoje esantis žmogus ją suteikia. Tokia transakcija vyksta sklandžiai, saugiai ir abiems sąveikaujantiems yra maloni bei naudinga. Kitas pavyzdys – pokalbis tarp dviejų Suaugusiųjų. Toks pokalbis bus konstruktyvus, be isterijos, taisyklių ar savo tiesos primetimo. Yra ir paslėptos transakcijos, kai socialiniame lygmenyje sakoma viena, o psichologiniame lygmenyje reiškia ką kitą. Pvz. vyriškis kviečia moterį išgerti kavos pas save namie vidurnaktį, o moteris atsako, kad kava vidurnaktį yra jos mėgstamas užsiėmimas. Galima būtų tiesiai šviesiai apie abiejų norus, bet taip nepriimtina, vienas apie kitą blogai pagalvos, geriau pateikti socialiai adaptuotą versiją.

TA – tai puikus psichologinis bendravimo instrumentas, jį įvaldę tampame kritiškesni sau ir artimesni kitiems, be to, šis instrumentas labai patogus sprendžiant konfliktus, todėl jį dažnai naudoja profesionalūs mediatoriai. Sekančiame rašinyje panagrinėsiu NLP tipologiją.