Emocijų struktūra

Jau rašiau apie emocijų valdymą. Šį kartą emocijas aprašysiu šiek tiek smulkiau. Psichologai daug rašo apie bazines emocijas, tačiau taip iki galo ir nesutaria kiek jų yra, vieni mini 6, kiti - 11. Šį kartą apžvelgsiu šias: liūdesys, džiaugsmas, nuostaba, pyktis, panieka, baimė, pasišlykštėjimas.

Liūdesys – emocija, kuri reiškia, kad kažkas tai prarasta. Yra daugiau liūdesio atmainų, tai nuobodulys, nusivylimas, ilgesys, neviltis, gedulas, tačiau neviltis ir gedulas gali suponuoti aktyvumą, o liūdesys visada pasyvi emocija. Neteko sutikti aktyviai liūdinčio žmogaus. Kaip jau minėjau – liūdesys siejamas su praeitimi ir norint žmogui pakelti nuotaiką reikėtų nuosekliai jo dėmesį perkelti į dabartį ir suaktyvinti, kažkuo sudominti. Neveltui apimtus liūdesio ir nuobodulio valdovus rūmuose blaškydavo juokdariai. Humoras – vienas geriausių būdų praskaidrinti nuotaiką, tačiau jį vartoti reikėtų atsargiai, pagal situaciją. Liūdintis retai sutinka pasidalyti liūdesio akcijomis, jis įsitikinęs, kad UAB „Liūdesys“ tai jo privati ir niekam neįkandama nuosavybė. Todėl pernelyg didelė dozė humoro gali sukelti pyktį. Kartais verta žmogui suteikti galimybę „išsiliūdėti“. Normaliomis sąlygomis tai neilgalaikis procesas. Dažnai užtenka liūdesį pagilinti iki absurdo, tarsi paskatinti žmogų liūdėti dar labiau, pasinerti į emociją dar giliau, kol ji pasieks savo dugną ir nieko kito nebeliks tik atsispirti ir kaip perlų žvejui išnerti į paviršių ir giliai įkvėpti. Taigi, sugebėjimas sudominti arba paliūdėti kartu su intencija liūdesį užbaigti – yra vienas geriausių būdų šia emocija atsikratyti.

Džiaugsmas – tai su dabartimi susijusi emocija ir yra triados "džiaugsmas-euforija-ekstazė" bazinė emocija. Neteko regėti euforijos, ar juo labiau ekstazės be džiaugsmo. Emocijų tyrėjas Izard taip aprašo džiaugsmą: kai mes džiaugiamės – suvokiame, kad galime atsiriboti nuo problemų, konfliktų, galim atsipalaiduoti, jaustis komfortiškai, jaustis naudingais. Mus aplanko teigiamos mintys apie įvairius įvykius, žmones, gabumus, sėkmę, laimingą ateitį, veiklą, pareigas. Veiksmai nukreipti į mėgstamą užsiėmimą, bendrą veiklą, pagalbą žmonėms, norą dalytis džiaugsmu su kitais, padaryti visus laimingais, mylėti, esame kupini energijos. Užplūsta malonių minčių gausa „gyvenimas geras dalykas“, “įveiksiu visus sunkumus“, „norisi dėkoti“ ir etc. Su džiaugsmu nereikia nieko daryti – reikia džiaugtis. Didžiausi džiaugsmą teikiantys veiksniai – socialinis dėmesys, komplimentai, pripažinimas, priėmimas, perspektyva. Džiaugsmas išreiškiamas pakeltais žandais, šypsena, išoriniuose akių kampučiuose matomos raukšlės, akys primerktos, nes apatiniai vokai pakelti, tačiau neįtempti ir po jais matomos raukšlelės.

Nuostaba – aplanko mus kai sutikti gyvenime faktai neatitinka mūsų to momento pasaulio modeliui. Nuostabą gali lydėti sukrėtimas, susidomėjimas, pagyvėjimas. Nuostaba išreiškiama pakeltais antakiais ir plačiai atmerktomis akimis, viršutiniai vokai šiek tiek pakilę, apatiniai neįtempti, kaip, beje, ir lūpos. Sakoma „žandikaulis atvėpo“. Jei žmogus simuliuoja nuostabą vaidindamas susidomėjusį – lūpos išlieka sučiauptos. Nuostaba susijusi su dabartimi ir gali peraugti į kitas emocijas – baimę, pyktį, džiaugsmą, sumišimą.

Pyktis – dažniausiai atsiranda kai iškyla grėsmė mums svarbiam kriterijui, todėl evoliucijos įtakoti mes grėsmės šaltinį stengiamės pašalinti. Pyktis yra dinamiška emocija ir gali iš susierzinimo virsti įtūžiu ar neapykanta. Pyktis gali kelti grėsmę, todėl su juo kovoti derėtų atsargiai. Geriausias būdas – netikėtumas, nes pykstantis elgiasi kaip užprogramuotas, jis tikisi sukelt baimę arba pyktį ir “atsiraut“ iš visos gerklės, ar plaučių, kas pas ką stipresni. Apie viena metodų – Zimbabvę jau rašiau, tačiau yra ir kitų būdų. Kartą, sprendžiant konfliktą klientas buvo smarkiai įpykęs, pradėjo, na, jei ne rėkti, tai labai grėsmingai ir greitai kalbėti. Aš nuleidęs akis pradėjau konspektuoti ir tikrumo dėlei šnibždėjau bei išraiškingai judinau lūpas. Jis kalbėjo greičiau, aš rašiau irgi greičiau. Jis sutriko ir nustojo kalbėjęs, paklausė, ką aš čia užsirašinėju. Pakartojau paskutinę jo frazę, kurią sudarė keletas riebių keiksmažodžių. Tai suveikė. Žmogus buvo kultūringas, nusišypsojo ir atsiprašė. Šis būdas labai tinkamas būnant pas vadovą „ant kilimo“ jei iš anksto aišku, kad vadovas bus arba taps piktu. Pyktis siejamas su dabartimi ir išreiškiamas nuleistais antakiais, įtemptais vokais (apatiniai gali būti pakelti), sučiauptomis lūpomis ir akylu žvilgsniu.

Panieka – siejama su dabartimi ir šios emocijos atpažinimas yra svarbus norint suvokti, ką iš tikrųjų mums jaučia pašnekovas. Ši emocija dažnai reiškia aroganciją ir savęs išaukštinimą. Panieką lengva atpažinti iš asimetrijos veide kai pakyla vienas lūpų kamputis, pasirodo tokia lyg šypsenos grimasa. Panieka kinta, kai keičiasi nuostatos.

Baimę sukelia veiksniai, kurie kelia grėsmę mums svarbiam kriterijui (sveikata, gyvybė, artimųjų gerovė, etc.), bet jiems daryti įtakos mes negalime. Nerimas nuo baimės skiriasi tuo, kad neturi objekto. Kai bijome – visada žinome ko. Baimė gali peraugti į siaubą. Ši emocija taip pat yra suvokiama dabartiniame laike. Baimė išreiškiama pakeltais antakiais, raukšlėmis centrinėje kaktos dalyje, viršutiniai vokai pakilę ir atveria akies rageną, apatiniai pakilę, įtempti ir uždengia apatinę ragenos dalį, lūpos įtemptos. Baimę, kaip ir pyktį lengviausiai pristabdo netikėtumas.

Pasišlykštėjimas – taip pat su dabartimi ir dažnai su fiziologine reakciją siejama emocija. Ir jei panieka galima performuoti – pasišlykštėjimą keisti sunku. Jei šlykštu, tai šlykštu. Pasišlykštėjimas gali būti signalu apie apimantį pyktį. Ši emocija išreiškiama pakelta viršutine lūpa, raukšlėmis ant nosies, šiek tiek nuleistais antakiais.

Taigi, žinodami emocijos laiko struktūrą ir norėdami keisti pačia emociją – turėtume pabandyti perkelti savo ar pašnekovo dėmesį į kitą laiką. Bijančiam vaikui galime priminti gerus dalykus iš praeities arba sudominti ateitimi, piktą pašnekovą sutrikdyti ir nukelti į kitą laiką. Žongliravimas laiku yra pats paprasčiausias būdas valdyti emocijas, to gali išmokti kiekvienas ir daryti tai sąmoningai. Pasitreniravus poroje emocijų „perjunginėjimas“ gali tapti įdomiu ir naudingu užsiėmimu.

Žinoma, kad dar yra ir daugiau emocijų. Pavyzdžiui, vieni psichologai gėdą ir kaltę priskiria emocijoms bei sako, kad gebėjimas jausti šias emocijas yra brandžios asmenybės požymis. Kiti tyrėjai priskiria gėdą ir kaltę jausmams, postuluodami, kad tai ilgai trunkantis procesas. Tačiau liūdesys irgi netrunka 15 sekundžių. Svarbu ne kur priskiriame emocijas, o kaip jas valdome savo gyvenime – konstruktyviai ar su gėdos ir kaltės jausmu po to.