Emocinis intelektas

   Kai visuomenė prievartiniu būdu sluoksniuojama į skirtingai Stankūnaitės dukros interesais besirūpinančias stovyklas, kaičioji reklama portale Delfi visai Lietuvai „rėkia“, kad tik ASILAS, BEŽDŽIONĖ ar VIŠTA atsisakytų tokio pasiūlymo, finansiniai orakulai susitelkią į „snoro“, euro ir Lietuvos ekonomines problemas, o „nušvitę“ socialinių tinklų komentatoriai, pasirodo, žinojo, kad bus taip blogai kaip yra, bet nieko nepadarė, kad nebūtų – norisi pasilikti su savo savimone ir prisiminti vieną iš intelekto teorijų, kuri nereikalauja investuotojo žinių, loginių-matematinių ar netgi specifinių erdvinių sugebėjimų, apie kurią beveik visi girdėjo, kurios moko už nemažus pinigus, bet kuria per mažai remiamės savo gyvenime. Ir kol rinkimų kampanijos traukinys didina apsukas ir sekančiais metais žada dar daug „karštų faktų“ informacinėje erdvėje, pabandykime susitelkti į prigimtinį žinojimą, kuris seniau (daug seniau) buvo kritiškai svarbus mūsų išgyvenimui ir kaip seniau, taip ir dabar padės neįsitraukti į simuliakrų erdvėje sukeltą alasą puoselėjant savyje pitbulio savybes, nes ir taip, turbūt, visiems aišku, kad beveik už bet kurios agresijos ir puolimo slypi neįvardyta sau psichologinė ar socialinė baimė. Rašau apie vieną matematiškai neišmatuojamų teorijų – Emocinį intelektą.

   Jau daugiau kaip šimtą metų mokslininkai nesutaria dėl intelekto apibrėžimo. Kas yra intelektas? Nors yra apie 200 intelekto apibrėžimų – psichologai sutaria, kad tai abstraktus, loginis mąstymas, gebėjimas išmokti bei spręsti problemas. O kas yra emocinis intelektas? Tai savo ir kitų emocijų suvokimas ir atpažinimas, gebėjimas jas valdyti, o tai reiškia ir valdyti santykius. Ar daug žmonių gali pasigirti, kad moka užmegzti nuoširdžius, šiltus, atvirus santykius ir juolab, juos valdyti? Pvz. Brazauskienė ir Šustauskas? Beje, seniau teorijos autorius rašė, kad emocinis intelektas (toliau tekste EI) buvo pirminis evoliucinis impulsų rinkinys, padedantis išgyventi. Panašu, kad plečiantis informacinei erdvei mes vėl linkstame į pirminį apibrėžimą, nes santykių valdymas suvedamas į agresiją arba baimę, gynybiškumą arba pataikavimą, lyg vietos kitokiems EI elementams jau nebeliko. Liko tik pirminių impulsų rinkinys, kuriuo reaguojame į bet kokį dirgiklį net nepabandę paanalizuoti iš kur  jis ir kam jis naudingas. Tarsi visa socialinė aplinka būtų priešiška ir kelianti realią grėsmę – „bėk arba pulk“, kitaip neišgyvensi. Šiandien kliaujamės tik IQ. Tačiau mechaninis, net ir tobulas mokėjimas skaičiuoti bei sudaryti frazes ir sąvokas dar nieko nereiškia, jei nevykdoma paskutinė intelekto apibrėžimo dalis – „…spręsti problemas“. Fokusuotis į sprendimą tapo nemadinga. Geriau kritikuoti, peikti, keikti, bet nieko nesiūlyti arba neprisiimti atsakomybės už pasiūlymą, t.y siūlyti anonimiškai. Beje, kylančios problemos dažniausiai būna susijusios su socialiniu gyvenimu, pvz. savęs pateikimu, darbo paieškomis ir uždarbio galimybėmis ir derybomis dėl jų, socialinių santykių užmezgimu, savęs realizavimu konkurencinėje ekonominėje aplinkoje, darbas, santykiai su kolegomis, vadovais, pavaldiniais, partneriais, tiekėjais, kreditoriais, debitoriais, klientais, vartotojais ir, svarbiausia – asmeninis gyvenimas, šeima, saviaktualizacija ir etc. Žmogus, gyvendamas sociume nori jaustis saugus, priklausyti grupei, būti mylimu ir pripažintu, todėl tik atpažindamas savo bei kitų emocijas jis gali susikurti saugią aplinką ir maksimaliai realizuoti gebėjimus.

   EI vs IQ – kuris svarbesnis. Mokslininkai, atlikę šimtus tyrimų ir įvertinę virš 8000 vadovų bei karininkų  nustatė tiesioginį ryšį tarp aukšto EI ir vadovų lyderių savybių, karjeros pasiekimų. O suteikus papildomų žinių apie EI –  jų efektyvumas ir profesinė sėkmė pakartotino matavimo metu po dvejų metų buvo dar aukštesni. Kokia nauda asmeniui iš EI žinių? Toks žmogus gali suteikti moralinį ir psichologinį palaikymą kolegoms, artimiesiems, juos motyvuoti, vesti paskui save, numatyti galimas veiksmų pasekmes ir todėl  pasirinkti geriausią veiksmą, atitinkantį individo, grupės ar organizacijos poreikius. Emocijų suvokimas (ypač kito asmens) padeda tiksliau suprasti situaciją, neskubėti interpretuoti, padaryti mažiau arba išvis išvengti klaidų, nes atsiranda galimybė gauti tikslesnį grįžtamąjį ryšį. Manoma, kad IQ suteikia galimybę atlikti tam tikrus profesinius veiksmus, tačiau nesuteikia galimybės tų veiksmų gerai atlikti vadovo ir lyderio poste. Todėl 80 % vadovo ir lyderio darbo sėkmės priklauso nuo EI. IQ labiau tinka specifiniams, techniniams įgūdžiams, tačiau vadovų atrankose, tobulėjime ir kilime pareigose lyderiams padeda pritaikomos būsimo ar esamo vadovo EI žinios. Tad jei jaučiamės pakankamai protingi ir pasiruošę vadovauti, bet nevadovaujame – klausimas patiems sau – koks mano EI?

   Tad kaip yra šiandien kai dominuoja IQ? Ko gero, suvesti visą intelektualinę žmogaus veiklą vien tik į racionalų protą yra neįžvalgus apribojimas. Visi psichikos dariniai yra ne tik individo biologiškai nulemta ar savaime susiformavusi psichinė duotybė, bet ir sąveikos su aplinka rezultatas. Ko gero, galime teigti, kad EI realizuojamas kai asmuo turi tam tikrų prigimtinių ar šeimoje suformuotų bruožų (optimizmas, jautrumas, kantrybė, empatija, pastabumas, tolerancija, atvirumas patirčiai) ir šių dalykų mums trūksta, nes besiremdami tik sausu matematiniu-loginiu intelektu turime skaičių pasaulį, kuriame dominuoja vadybininkai ir garbinamas tik didėjantis pelnas, bet pamirštamos kitos vertybės, todėl ir atėję stabilaus nestabilumo laikai – yra vadybos (IQ) dominavimo kaina. Mes per daug vergaujame skaičių progresijai.

   Apibendrinant, teisingumo dėlei, galima parašyti, kad be IQ emocinis intelektas gali išlikti tik „stimulo-reakcijos“ funkcija, tad mąstymas, nors ir antrinis žmogaus išgyvenime, visgi, suteikia daugiau elgesio strategijų, ne tik „bėk arba kaukis“, bet, suvokus savo ar kito emocijas gauti grįžtamąjį ryšį, nustatyti kaip situacija galima pakreipti socialiai naudingos link.