Mediacija

Mediacija - tai savanoriškas ir konfidencialus ginčų sprendimo būdas, kurio metu į juos įsitraukusios šalys, aktyviai dalyvaudamos ir padedamos tarpininko (mediatoriaus) pasiekia jų poreikius atitinkantį bendrą susitarimą. Mediacijoje naudojamasi Harvardo koncepcija win-win (laimėti-laimėti) ir transformacijos principu, kuris visiškai realizuojamas tada, kai dalyviai keičia savo požiūrį į oponentus, elgiasi vienas su kitu kitaip (pvz. ginčijasi kitaip nei anksčiau) ir taip įgyja naujų socialinių įgūdžių, kuriuos sudaro du pagrindiniai tikslai:
  •  palaikymas: suteikiama galimybė asmeniniams interesams, poreikiams, pageidavimams suformuluoti ir išreikšti;
  • interesų, norų, tikslų, pageidavimų pripažinimas ir pritarimas pasirinkimams.

Dalyviai patys nustato pagarbos vieni kitiems ribas, ir tai suteikia galimybę nepaversti derybų farsu, įžeidinėjimais bei tuščiu, nevaisingu procesu. Vengdamas pamokymų ir vertinimų, empatiškas (priešingybė apatiškam) tarpininkas/mediatorius atkreipia dėmesį tik į dalyvių jausmus, požiūrį, vizijas, vertybes ir interesus. Tokios derybų formos rezultatas – įtampos, baimės, agresijos sumažėjimas, egocentrinių pozicijų transformacija į konstruktyvaus, visoms šalims naudingo sprendimo paiešką. Sukurtoje geranoriškoje atmosferoje bei esant rezultatyviai derybų pabaigai, neretai dalyviai patiria įkvėpimą, jiems atsiveria vidinė įžvalga, išmintis, išgyvenamas katarsis kaip nereikalingos emocijų naštos atsikratymo, susijungimo ir palengvėjimo finalas. Svarbiausia tai, kad išsaugomi, o neretai ir sutvirtinami socialiniai santykiai.

Dažnai konfliktas kaip pasekmė atsiranda tik todėl, kad šalys nežino, kaip spręsti problemą, o ne todėl, kad nenori. Kreipimasis į tarpininką yra civilizuotas žingsnis, parodantis, kad šalis/šalys nepasikliauja savo emocijų okupuotu "objektyvumu" ir yra kupinos gerų ketinimų, nori bendromis jėgomis taikiai surasti abipusiai naudingą sprendimą. Šalys supranta, kad jų veiksmai atvedė į aklavietę, reikalingas „išorinis trečias“ (katile su verdančiu vandeniu nėra šaltos vietos). Mediacijoje neįrodinėjama kaltė ir poelgiai nevertinami moraliniu aspektu. Darbas orientuotas į konflikto priežastis, kurios dažniausiai būna subjektyvios. Tai nėra sprendimas, kai išlošia ponas A, o ponas B rašo scenarijų „Kerštas ponui A”. Vienos šalies tiesa nepateikiama kaip absoliutas – išlieka asmeninių pozicijų revizijos galimybė, kitos šalies tiesos priėmimas.

Dažnai dėl atsiradusio priešiškumo ir ribotos komunikacijos iki galo neišsiaiškinama konflikto esmė, pvz.: kai du asmenys nepasidalina apelsino – jie neišsiaiškina, kad vienam reikalinga žievelė kepiniams, o kitam – šviežios sultys, t.y. nekalba apie savo tikrus interesus.

Mūsų šalyje mediacijos paslaugoms labiau imlios verslo struktūros bei stambiausios asociacijos: Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės ir prekybos rūmų asociacija bei Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Lietuvos gydytojų sąjunga, kurios glaudžiai bendradarbiauja su Derybu centru ir teikia tokias paslaugas savo nariams. Mediacija - tai viena efektyviausių alternatyvų teisminiam bylinėjimuisi, turinti svarių privalumų. Svarbiausi jų:

  • taikių derybų pagalba išsaugomi santykiai (teismas, dažnai, supriešina)
  • procesas konfidencialus (teismas yra viešas)
  • sprendimą priima patys derybų dalyviai (teisme nusprendžia teisėjas ir “paskiria” kaltą)
  • taupomas laikas (teismai trunka ilgai) ir išlaidos (advokatai, ekspertai, įvairūs papildomi mokesčiai).
Smulkiau apie mediacijos ir teismo procesų palyginimą

Mediacijos procedūrą sudaro 4 pamatiniai principai:

Savanoriškumas. Tai reiškia, kad šalys laisvanorišku pagrindu sutinka aptarti situaciją ir pabandyti surasti abipusiai priimtiną sprendimą.

Lygiateisiškumas. Abi (visos) pusės turi lygias teises būti išklausytais, pasisakyti apie savo emocijas, pasidalinti mintimis, bei dalyvauti priimant sprendimą. Taip pat turi vienodą teisę į individualius pokalbius su mediatoriumi.

Nešališkumas. Derybų metu mediatorius neutralus, nepalaiko nei vienos iš šalių pozicijų, nėra nei advokatas, nei kaltintojas, nei teisėjas, o kaip tik padeda palaikyti lygiateisiškumą tarp šalių. Mediatorius nesiūlo šalims vieno ar kito sprendimo. 

Konfidencialumas. Mediatorius naudoja tik tą informacija kurią jam pateikia šalys ir prisiima laikytis konfidencialumo derybų metu ir po jų.

Taipogi derybose visi prisiima atsakomybę. Šalys atsako už aktyvų dalyvavimą dalinantis informacija, priimant sprendimą ir susitarimo vykdymą. Mediatorius atsako už derybų paruošimą ir organizaciją remiantis išvardytais principais.

Sandorių ir projektų mediacija tarnauja prevencine priemone galimiems konfliktams. Mediatorių komanda ne tik padeda sudaryti realistinę sutartį, bet ir dalyvauja efektyviame jos įgyvendinime. Tai aktualu vystant didelio mąsto projektus, tokius kaip stadionų, oro uostų, energetinių projektų realizavimas. Mediatorių ir projektų valdymo profesionalų komanda atlieka išorinio neutralaus dalyvio vaidmenį, moderuoja komunikaciją tarp užsakovų, rangovų, subrangovų ir tiekėjų, nustato ir laiku reaguoja į kylančias komunikacijos ar įsipareigojimų vykdymo problemas, padeda šalims išvengti kylančių ginčų ir teisminio bylinėjimosi, projekto stabdymo ir galimų milijoninių nuostolių dėl prastovų / projekto įgyvendinimo vėlavimo.

Mediacija medicinoje. Derybų centro ir Lietuvos gydyojų sąjungos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis atvėrė duris taikinamojo tarpininkavimo procedūroms sveikatos įstaigose. Padedame išspręsti kylančius konfliktus ir ginčus tarp įstaigos (gydytojo) bei paciento ar jo atstovų. Pasaulinė praktika rodo, kad pasitelkus mediaciją didelė dalis ginčų išsprendžiama vieno susitikimo metu. Mediacija medicinoje - tai įstatymu apsaugota konfidenciali galimybė atvirai pasikalbėti su gydytoju, gauti paaiškinimus ir atsakymus į rūpimus klausimus, sureguliuoti šalių nesutarimus.

Taikinimas kolektyvinių darbo ginčų metu. LR Darbo kodeksas reglamentuoja kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo procedūrą (X skyrius). Derybų šalims (darbdavio ir darbuotojų atstovams) nepasiekus susitarimo, derybų metu kilęs ginčas nagrinėjamas sudarytoje taikinimo komisijoje. Ši kolektyvinio ginčo nagrinėjimo stadija yra privaloma, jeigu viena iš kolektyvinio ginčo šalių nepareikalavo, kad kolektyvinis darbo ginčas būtų nagrinėjamas pasitelkiant tarpininką. Šalių atstovai į taikinimo komisijos posėdį kolektyviniam ginčui nagrinėti turi teisę pasikviesti specialistų (konsultantų, ekspertų ir kt.). Derybų centre dirbantys kolektyvinių derybų, taikinamojo tarpininkavimo ir mediacijos specialistai pasiruošę padėti išspręsti kolektyvinį ginčą taikiai ir išvengti nepageidaujamų psichologinių, socialinių bei ekonominių pasekmių.

Mediacijos procedūra yra visame pasaulyje tyrimais pripažinta geriausia alternatyva teisminiam bylinėjimuisi. Teismas - tai civilizuotas karo vedimo būdas, todėl prieš pasirenkant būdą, kuris geriausiai tinka ginčui išspręsti verta atsakyti į klausimus:
  • Ar santykiai su kita ginčo šalimi man/mums yra svarbūs?
  • Ar noriu ginčą išspręsti greitai ir konfidencialiai?
  • Ar man tikrai svarbu, kad ginčą išspręstų būtent teismas?
  • Ar noriu pats aktyviai dalyvauti ginčo sprendime ir įtakoti jo baigtį?
  • Ar noriu pats kontroliuoti su ginčo sprendimu susijusias išlaidas?
 
< grįžti