Melo teorija ir emocijos pagal P. Ekman

Iki šiol tyrėjai ginčijasi – kokią vietą mūsų gyvenime užima emocijos. Jų svarbą pabrėžia sukurta viena intelekto teorijų, apie kurią jau rašiau rudenį, tad tik trumpai priminsiu.

Emocinis intelektas – tai savo ir kitų emocijų suvokimas ir atpažinimas bei gebėjimas jas valdyti. Psichologai, tiriantys emocijas rašo, kad emocija apibūdina situacinį individo santykio su savo vidumi arba supančia aplinka išgyvenimą. Emocijos ar protas, o gal emocijos ir protas – ginčijamasi iki šiol. Beje, viename prestižinių Amerikos universitetų buvo atlikti studentų kartos longitudiniai (atliekami daug metų) tyrimai, kurie parodė, kad dvigubai mažiau studentų, turinčių ypač aukštą intelekto koeficientą, bet ne tokį aukštą emocinį intelektą save realizavo gyvenime nei studentai turintys vidutinį intelekto koeficientą, bet aukštą emocinį intelektą. Viena hipotezių buvo ta, kad emocinį intelektą įvaldžiusiems (ar juo apdovanotiems) studentams savirealizacija pasisekė labiau būtent dėl to, kad jie geriau mokėjo megzti ir valdyti santykius (ko gero jie mažiau laiko skyrė mokslui) bei šį savo gebėjimą išnaudojo kurdami profesinį bei asmeninį gyvenimą. Gali būti, kad aukšto intelekto koeficiento savininkai savo gebėjimus ir laiką skyrė mokslams, todėl prasčiau išlavino bendravimo įgūdžius ir būtent dėl to jų tolimesnis gyvenimas buvo pilkesnis, jie silpniau įsikūrė  profesinėje  bei asmeninėje erdvėje.

Taigi, išpopuliarinta emocinio intelekto teorija yra ant bangos, bet labiausiai „banguoja“ P. Ekman emocijų tyrimai. Šį psichologijos profesorių jau ne pirmą sezoną puikiai vaidina T. Roth populiariame TV seriale „Melo teorija“ (origin. Lie to me). Kaip ir seriale, Ekman emocijų išraiškos tyrinėjimo rezultatus naudoja JAV oro uostų saugos tarnybos ir nors mokslininko darbai (kaip ir priklauso) turi daug kritikų, visgi, naudojantys jo teoriją sako, kad ji veikia. Ir iš tikrųjų, turbūt ne vienas mūsų atvykdamas į kokios nors šalies teritoriją buvo susidūręs su skvarbiu pasų kontrolės posto darbuotojo žvilgsniu. Kai jis pasižiūri į pasą ir į mus pirmą kartą, tai atrodo normalus fotografijos ir asmens tapatybės sutikrinimas, kai pasižiūri antrą kartą (beje, įdėmiau), nori-nenori pradedi jausti nerimą, o kai įsistebeilija trečią kartą ir suraukia antakius… Šis triukas labai mėgstamas post sovietinių šalių pasų kontrolės postuose iki šiol. Jo tikslas - priversti mus emociškai reaguoti, o pagal reakcijos pobūdį pasieniečio pareigybinėje instrukcijoje nustatyti indikatoriai aprašo kokius veiksmus jis su mumis turi atlikti. Aktualu nepamiršti to prieš atostogas.

Bet grįžkim pas profesorių Ekman. Jis postuluoja, kad pagal mūsų emocijų išraišką galima nustatyti tikrą emocinę būseną ir su poligrafo patikimumu – melą. Tad, nors ir melagis, ir sąžiningas žmogus į klausimą „ar sakote tiesą?“ atsakys „taip“, visgi yra tam tikrų indikatorių, kurie gali išduoti teisybės vengiantį individą. Jau sparnuota tapusi pardavėjo frazė „tai mano paskutinis pasiūlymas“ nors kartą išgirsta – visuomet sukels šypseną. Tačiau tai patirtinis dalykas, tiesiogiai nesusijęs su Ekman melo teorija. Profesorius akcentuoja būtent emocijų išraišką, pagal kurią net ir nepažinodami žmogaus, neturėdami bendrų santykių patirties galime suvokti ką jis jaučia mums ar situacijai duotuoju momentu. Ekman rašo, kad nėra nei vieno gesto, veido išraiškos, judesio, balso tembro ar teksto, kurie reikštų, kad asmuo meluoja. Yra tik požymiai, bylojantys, kad žodžiai blogai apgalvoti ar emocijos neatitinka tikrovės. Tiesa pasakius, melą pažinti sunku. Per trumpą laiką reikia suvokti labai daug informacijos: žodžiai, pauzės, balso skambesys, veido išraiška, galvos judesiai, gestai, pozos, kvėpavimas, prakaitavimas, raudonis arba pablyškimas ir t. t. Be to, tikros emocijos, dažnai, trunka mažiau nei pusė sekundės, o ir slepiamos socialiai priimtomis, dažniausiai šypsena. Tačiau žinant tuos požymius ir asmens situaciją – galime save apsaugoti nuo didelių nemalonumų. Profesorius net sukūrė programėlę-treniruoklį, kurio pagalba per porą mėnesių galima išmokti „nuskaityti“ tikras, o ne rodomas asmens emocijas.

Viena svarbiausių Ekman teorijos įžvalgų yra ta, kad emocijas mes galime valdyti. Ne tik savo. Tai svarbu tiek darbe, tiek namie, kai pvz. norime pakelti nuotaiką kolegai, sutuoktiniui ar vaikui. Emocijų valdymą mums gali  palengvinti psichologų išskirta emocijų struktūra. Kiekviena emocija turi ne tik išraišką, atsispindinčią atskiruose veido dalyse (antakiai, šnervės, lūpos, vokai, kakta ir etc.), bet ir priežastį, išgyvenamą laiką, vertybes, aktyvumą. Pavyzdžiui antakiai yra itin informatyvūs: pakelti vidiniai kraštai byloja apie liūdesį, skausmą, nusivylimą; pakelti ir sutraukti į vidurį antakiai rodo siaubą, baimę, nerimą; tik pakelti – nuostabą; nuleisti – pyktį. Taigi, ar dažnai pagalvojame, kad mūsų gyvenime antakiai atlieka klausiamąją, susikaupimo, sutrikimo, nuostabos ar pykčio raiškos funkciją? Kitas emocijų struktūros elementas yra laikas. Pavyzdžiui liūdesio emocija siejama su praeitimi. Mes juk neliūdime dėl to kas bus ateityje? Liūdesys gali būti ir depresijos rezultatas, tad žinodami tai, jog žmogus mintimis pasinėręs į praeitį – galime pabandyti jį „atsivesti“ į dabartį, o po to ir „nuvesti“ į ateitį. Žinoma, kad tai subtilus darbas, nes banali frazė „viskas bus gerai“ yra ne tik neinformatyvi, bet ir kvaila savo logikos rėmuose. Ką reiškia viskas? Šaltibarščiai? Lietus? Meilė? Mirtis? Avarija? Apiplėšimas? Na, juk viskas…? Žodis „gerai“ dar labiau kritikuotinas, nes vartodami šį žodį mes nežinome kas tai – vertinimas ar apibūdinimas. Tad bandydami depresuojantį artimą žmogų nuraminti šia niekine fraze mes lyg bandome jį „nusviesti“ į ateitį ir dar labiau stumiame į neviltį. Jis jau seniai žino – ne viskas bus gerai. Ir nereikia, kad viskas būtų gerai, pavyzdžiui, avarija ar vagystė galėtų būti ir blogomis arba visai nebūti. Ir stipriai dėl to nesipriešinsime.

Dar vienas emocijų komponentas yra vertybės: sėkmė, pagyrimas, pripažinimas, pasitenkinimas, priėmimas ir etc. Tačiau yra ir priešinga vertybių pusė: krachas, skurdas, vienatvė, mirtis. Žinodami poliškumą – galime nukreipti mums reikšmingo žmogaus mintis nuo vieno vertybių poliaus į kitą. Pavyzdžiui vienišam vadovui, kuris niekuo nepasitiki, atlieka visus darbus pats ir galvoja jus atleisti galite pasiūlyti užsiregistruoti pažinčių svetainėje –  jo dingimas iš darbo fronto porai mėnesių, o gal ir ilgiau – garantuotas. Jūs tapsite svarbus darbe, nes dirbti gi kažkam tai reikia. Žinoma, gali būti, kad jis/ji drovisi pripažinti vienišumą arba jūs nenorite būti neteisingai suprastas, užsimindamas apie pažinčių svetainę, pvz. apie vyrus po tokio pasiūlymo, ko gero, pagalvos, kad jie visą laiką ten ir mirksta, o moterų pasiūlymą gali interpretuot kaip užuominą arba atvirkščiai. Priklausomai nuo vadovo lyties ar seksualinės orientacijos. Tuomet išeitis pasiūlyti užsiregistruoti į FB, juk galite parodyti kaip lengva ten susidraugauti su bet kokia įžymybe ar politiku, ypač politiku šiemet. Užklausa – draugas. Kaip Pavlovo šunelio sąlyginis refleksas.

Emocijų aktyvumą irgi galime reguliuoti. Iš tikro labai paprasta. Turiu net sukūręs autorinį pratimėlį, jį naudoja mano klientai, kai bandome suvaldyti konfliktus. Pavyzdžiui, artimas žmogus ar kolega reiškia pyktį. Kalba greitai ir garsiai. Tai labai aktyvi, dažnai greitėjanti ir įniršiu galinti tapti emocija, tačiau. Aktyvumą galima sulėtinti. Pabandykite atsakydami į reiškiamą pyktį kalbėti labai lėtai. Praktiškai užtenka vieno žodžio kurį tarti reikia 3-5 sekundes. Labai didelė tikimybė, kad pykstantis sutriks, na kaip minimum, o gal ir prunkštels, nes juokinga gi. Pasitreniruokite, šį prasmingą ir geriausiai situaciją atitinkantį žodį:

Zimbabvė

Vartojimo instrukcija: tarkite 3-5 sekundes, ne mažiau, ilgai tęsdami raides. Galima su intonacija, išraiškingai. Stebėkite laiką. Rekomenduojama naudoti chronometrą. Jūsų mobiliajame telefone jis yra. Su kolegomis NLP asociacijoje atlikome  ne vieną eksperimentą – veiksmingumas 100 %!

Emocijų teorijose gerai yra tai, kad jos tiria ir teigiamas emocijas, kurias mes jaučiame bei reiškiame, ne vien liūdnas ar piktas. Yra net visa šauni triada, tai – džiaugsmas-euforija-ekstazė, kurią ir linkiu išgyventi.