Modernus požiūris į darbuotoją

Prieš keletą mėnesių rašiau apie derybas dėl atlyginimo ir nagrinėjau dabuotojo argumentus bei aplinkybes kuomet verta derėtis. Norėdamas subalansuoti informaciją šį kart apžvelgsiu darbdavio galimybes suteikti daugiau vertės savo darbuotojams nebūtinai keliant atlyginimą. Iš šalies gali atrodyti, kad darbuotojo argumentai prieš darbdavio argumentus nėra lygiaverčiai, tad reikėtų stiprinti silpnesniąją pusę.

Tačiau ne visada darbuotojas darbdavio atžvilgiu yra silpnesnioji pusė, ypač pastaruoju metu kai surasti gerą specialistą ne taip paprasta. Pvz., vyr. programuotojas nedidelėje įmonėje gali taip „pašokdinti“ darbdavį, kad pastarasis (jei pats nemoka programuoti) gali pasidaryti neurotišku. Ir tai nenuostabu, nes sklando kalbos, kad kai kurios specializuotos įdarbinimo agentūros patyrusio programuotojo paiešką įvertina  40000 litų (ko gero yra kas sumoka, nes kur dingsi jei stoja užsakymas už kelis šimtus tūkstančių). Ne ką lengviau surasti ir gerą pardavėją (vadybininką, pardavimų vadovą), nuo kurio darbo efektyvumo tiesiogiai priklauso įmonės pajamos.

Rinkos paradoksas – bedarbystė rekordinė, o gerų darbuotojų surasti sunku. Ir jei sunkmečio pradžioje įmonės karpė išlaidas ir nesikreipė į specialistų atrankos/paieškos agentūras – situacija pasikeitė – tapo ilgu ir brangu patiems ieškoti. Į pardavimo vadybininko vietą dažnai pretenduoja būrys patirties neturinčių, bet labai norinčių dirbti asmenų. Stipriame kolektyve galima auginti ir investuoti į naują narį, gal po kažkurio laiko jis bus labai efektyvus ir investicijos atsipirks, tačiau sunkmečiu pajamų įmonėms reikia čia ir dabar, tad jos dažnai neturi laiko ar galimybių specialistų auginimui.

Vėl pavyzdys su programuotojais: jei didesnei IT įmonei reikia kelių programuotojų, tai norint pakelti jų efektyvumą su specifiniu produktu – reikia apmokyti. Vadinasi atitraukti resursus, t.y. sumažinti gamybos pajėgumus, t.y. pajamas. O ar išmokytas programuotojas netaps kitos IT įmonės darbuotoju – garantijų nesuteiks niekas. 2009 m. buvusi populiari darbdavio retorika „mažinu atlyginimą, jei nepatinka – į duris beldžiasi 5 stipresni ir pigesni kandidatai“ jau išsisėmė. Neišsaugoję darbuotojų ir specialistų daugelis vadovų (darbdavių, akcininkų) griaužiasi alkūnes. Žinoma, šiek tiek šaržuoju, tačiau iš esmės situacija atskirose srityse yra būtent tokia.

Dalis įmonių, vadovaujamos sumanių ir įžvalgių vadovų tokių problemų neturi arba jos nėra reikšmingos, tačiau pastarųjų dalis, vargu bau ar yra didesnioji. Tad ką tokio daro gudrūs vadovai, kad jų darbuotojai nelaksto į visas puses ieškodami ilgesnio lito?

HR (žmogiškųjų išteklių) srities specialistai ir organizacijų/verslo psichologai yra seniai nurodę visą sąrašą priemonių, skatinančių darbuotojų lojalumą. Apžvalgoje neminėsiu sudėtingų, psichologiniais tyrimais paremtų instrumentų, kurių pagalba skatinamas lojalumas ir eliminuojamos arba minimizuojamos darbuotojų kaitos problemos. Tokie instrumentai/programos yra brangūs, ne visiems atrodo pagrįsti ar sunkmečiu įkandami. Tačiau yra visas priemonių sąvadas, kuris sukelia darbo vertę darbuotojų akyse. Kai kurie toliau išvardyti dalykai yra daugumoje Lietuvos įmonių, kai kurie atrodo tiek įprasti, kad ar verta juos minėti, tačiau taip dažnai mano žmonės nesusidūrę su bendra situacija Lietuvoje ir požiūriu į darbo atmosferą, korporacinę kultūrą ir dirbantį žmogų. Jeigu visos straipsnyje paminėtos priemonės yra taikomos jūsų įmonėje – sveikinu, dirbate svajonių darbovietėje.

Ne tik konkurencinga alga, bet ir galimybė jaustis reikšmingu, vertinamu, dalyvauti priimant sprendimus arba turėti galimybe juos įtakoti, jausti pagarbą yra vieni svarbiausių veiksnių, įtakojančių darbuotojo pasitenkinimą ir norą likti kompanijoje. Tačiau visa eilė dalykų, kurie yra smulkūs, bet darbuotojo akyse reikšmingi arba jo supratimu įprasti (o dar geriau neįprasti, bet malonūs ir pageidaujami) sustiprina darbuotojų lojalumą. Daug, net ir smulkių papildomų priemonių sudaro įspūdį, kad įmonė daro tiek daug, kad jau nepatogu ir prašyti didesnės algos.

Taigi, nebaigtinis papildomų paslaugų darbuotojams sąrašas:

  1. Kompensacija už kelionę į darbą iš darbo, pvz. nuolatinis viešojo transporto bilietas arba ekvivalentiška suma kurui (turtingesnės įmonės praktikuoja taksi paslaugas);
  2. Abonementas į sporto klubą, joga/spa centrą, pirtis, teatrą kino teatrą ar sporto varžybas, koncertus;
  3. Įrengta virtuvėlė ir joje be apribojimų pateikti gaivūs gėrimai, vanduo, kava, arbata, pienas, sultys, jogurtai ir užkandžiai šaldytuve arba užsakomi, pagal išankstinį kiekvieno darbuotojo asmeniškai pasirinktą meniu paruošti bei pristatomi pietūs;
  4. Įmonės kortelė nemokamiems pietums už sutartą sumą bet kurioje, pasirinktoje maitinimo įstaigoje;
  5. Už atvestą naują darbuotoją atvedusiam sumokamas atvestojo mėnesio dydžio atlyginimas;
  6. Teikiamos valymo, skalbimo, lyginimo paslaugos nemokamai arba už nedidelį mokestį įmonės darbuotojams ir jų šeimų nariams, pvz. paimama ryte ir pristatoma vakare arba kitą dieną;
  7. Darbuotojų asmeninių automobilių priežiūra (plovimas, tepalų, padangų keitimas darbuotojų darbo metu. Paslaugas teikia du-trys etatiniai įmonės ūkvedžiai-vairuotojai arba išorinė kompanija);
  8. Papildomos atostogos išdirbus tam tikrą laiką, pvz. išdirbus 5 metus suteikiama mėnuo papildomų apmokamų atostogų;
  9. Padėka šeimos nariams už darbuotojo pasiekimus, sugaištus viršvalandžius, pateiktas inovatyvias idėjas (padėka, priklausomai nuo reikšmingumo gali būti nusiųsta gėlių puokštė, dovanų kortelė, poilsinė kelionė, etc.);
  10. Masažo krėslai ir/arba mankštos kampelis pajudinti sustingusį nuo sėdėjimo kūną;
  11. Įmonėje, pertraukėliu metu vedami Tai Či užsiėmimai
  12. Vaikų kampelis su aukle arba atskira patalpa vaikų darželiui jei atsitiko taip, kad darbuotojas neturi su kuo palikti vaiko;
  13. Lankstus darbo grafikas arba nuotolinis darbas namuose, arba ten kur patogu (tema, analizuota gretimame straipsnyje).
< grįžti