Virtualūs konfliktai

    Technologijos, užimančios vis didesnę mūsų gyvenimo dalį keičia socialinę realybę bei jos suvokimą. Atsirado  nauja konfliktų rūšis – virtualūs konfliktai. Viena tokių konfliktų rūšių atspindi politinių ar kitų įtakos grupių interesus. Šios rūšies konfliktai specialiai kuriami norint paveikti didelės dalies žmonių – masių nuostatas. Tokiam konfliktui sukurti užtenka vieno, dažnai skandalingo, įvairiais aspektais nagrinėjamo informacinio pranešimo, kuris nuolat kartojamas ir užima vis didesnę transliavimo dalį spaudoje, radijuje ir, svarbiausia, TV.

   Geriausiai tokio pobūdžio konfliktus atspindi Barry Levinson sukurtas filmas „Wag the Dog“ kuriame sekso skandalas buvo maskuojamas virtualiu karu su Albanija. Skandalas pakeitė masių elgesį. Medijų sukelti konfliktai, dalijantys visuomenę į dvi priešiškas stovyklas vyksta ne tik kitose šalyse. Lietuva šiuo klausimu neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų.  Daugiau nei pusmetį gyvavęs Pakso skandalas ir, berods, antrą kvėpavimą įgaunantis pedofilijos skandalas, VSD pažyma apie „valstybininkų‘ klaną, V. Adamkaus knyga, žvaigždžių „pasitampymas“ tik dalis tų, geriausiai įsiminusių temų, kurios turėjo aiškius, nelabai ir maskuojamus tikslus – pakelti laidos/leidinio reitingus paveikti elektoratą ir nulemti masių elgesį. Beje, „masių erą“  G. Lebonas savo  knygoje „Masių ir tautų psichologija“ prognozavo jau prieš gerą šimtmetį, o Froidas savo veikale „Masių psichologija ir žmogiškojo “Aš“ analizė“ rašo, kad žmogus, neišsprendęs savojo „Aš idealo konflikto“ nesąmoningai susijungia su masių „Aš“, praranda kritiškumą ir tampa lengvai valdomas lyderio. Visi šie veiksniai lyg ir paaiškina masių elgesį,  o prognozės, panašu, kad, pildosi. Tačiau kuo galima paaiškinti virtualius konfliktus kuriuose nėra lyderio, agitacijos ir skandalo?

   Viename lankomiausių portalų pristatytas pirmasis Vilniuje surinktas troleibusas. Ir net po šia žinia, kurioje nėra jokios skandalingos informacijos – komentarai perduoda konflikto dvasią – vienas kritikuoja dizainą, kitas jam priekaištaudamas, kodėl pastarasis pats nepagamina geriau išvadina jį „runkeliu sumautu“ ir šis pavyzdys dar nėra kraštutinis. Tad koks konflikto fenomenas slypi komentaruose po publikacijų ir pranešimų naujienų portaluose? Ko gero yra aiškūs motyvai konfliktuoti socialiniuose tinkluose ir forumuose, kuriuose dauguma vartotojų pilnai ar bent iš dalies identifikuojami. Tačiau konfliktai tarp anonimų komentaruose? Kas juos lemia? Ar ir anoniminiuose komentaruose veikia masių fenomenas?

   Vieną vertus, tai gali būti naudinga įvairioms galios grupės, juk išsikeikęs komentaruose anonimas, vargu bau, ar eis daužyti langų ir streikuoti, tad, gali būti, kad tokius konfliktus kažkas specialiai eskaluoja. Tačiau yra ir kitokia nuomonė. Neva sovietinės represijos, ištrėmusios 10 % mūsų tėvynainių į Sibirą eliminavo tautos elitą. Didelė dalis trėmimų vyko būtent anoniminių skundų pagrindu, tad likę ir prie sovietinio rėžimo prisitaikę 90 % tautos yra skundikai, o sovietinių anonimų palikuonys ir toliau tęsia šia tradiciją – veikia komentaruose. Mintis lyg šaltas dušas, tačiau ar ji visiškai be pagrindo?

   Kitą vertus, nagrinėjant anoniminius komentarus ir atsakymus į komentarus su prierašu „to…“ galima juos padalyti į dvi stambesnes kategorijas. Pirminiai komentarai skirti straipsnio autoriui ar straipsnyje minimoms asmenybėms, aplinkybėms, situacijoms, keliamoms idėjoms ar nuomonėms prieštarauti arba ne. Šie komentarai yra teisėtas demokratinės šalies piliečių nuomonės, pozicijos ar vertybių išreiškimo būdas. Tik neaišku viena – kodėl komentarų autoriai, užuot prisistatę dangstosi kūrybiniais slapyvardžiais? Kokią ir kieno poziciją išreiškia anonimas? Galima būtų teigti, kad šis komentarų žanras tai literatūrinės tradicijos tęsinys, juk ir rašytojai naudoja slapyvardžius. Visgi detalesnis nagrinėjimas rodo, kad slapyvardžiai po įvairiais straipsniais kartojasi retai, galbūt net atsitiktinai. Beje, stebina jų gausa ir originalumas: „Diletantas“, „panasumai“, „Jo“, ‚nds“, „o ka“, „apie pamatines vertybes“ ir t.t.

   Kita kategorija komentarų – yra tarpusavio komentarai, kurie retai išsiskiria subtilumu, stiliumi, pagarba ar vidine kultūra. Turbūt dėl galimybės išlikti anonimu. Tačiau ką tai turi bendro su pilietine poziciją? Skaitydamas tokius komentarus su prierašu „to…“ suprantu, kad juos rašantys yra papuolę į konflikto srautą ir beveik visada kyla klausimas „Jei tie žmonės susitiktų ne virtualioje erdvėje, koks būtų jų elgesys vienas kito atžvilgiu? Jie realizuotų savo agresyvius ketinimus, apsispjaudytų, apsikeistų kitais, žmogaus organizmo veiklos produktais ar nudelbtų akis į šoną? Juk pvz. Facebook mūsų tautiečiai aktyviai imasi priemonių – viešai paskelbia, kad vieną ar kitą asmenį už netinkamą komentarą pašalina iš virtualių draugų. Tad realūs ar tik tariami yra konfliktai, vykstantis virtualioje erdvėje?