Kodėl kyla konfliktai?

   1. Informaciniai faktoriai. Šiai grupei priskiriami konfliktai kyla dėl nepateiktos ar laiku nepateiktos, iškreiptos, nepilnos, pateiktos, bet neskirtos viešinimui, informacijos. Įtakos turi ir skirtingas jos suvokimas. Vienai konflikto pusei ji yra priimtina, kitai – ne. Detaliau analizuodami galime išskirti pateikiamus nepilnus ir netikslius faktus, gandus (kurie yra dažni informacijos trūkumo palydovai), nevalingą dezinformaciją, įtarimą sąmoningu faktų slėpimu ar klastojimu, kvestionuotiną ekspertų, liudytojų ar kitų informacijos šaltinių pateiktą išvadų ir informacijos patikimumą, netikslų vertimą. Be to šią grupę papildo ir pateiktos informacijos aptakumas, nepakankamas faktų ar jų įtakos įvertinimas, konfidencialios ar asmeninės informacijos paviešinimas, kiekybiniai ir kokybiniai apibendrinimai. Dažna priežastimi būna ir skubotas pateiktos informacijos interpretavimas pasitinktų informacijos šaltinių pateiktais faktais, asmenine „objektyvia” nuojauta, jausmais ar emocijomis.

   2. Struktūriniai faktoriai, t.y. įvykiai, aplinkybės, reiškiniai ar faktai, kuriuos sudėtinga arba neįmanoma pakeisti. Įprastai šios grupės faktoriai sietini su formalia ar neformalia socialinės grupės organizacija. Poveikį gali daryti klimatas, teisėtų valdymo formų kvestionavimas, atskaitomybės ir komunikacijos organizavimas, įvairios socialinės ir estetinės normos, skirtingi principai, standartai ir tradicijos, religija ir jos ritualai, įsipareigojimai, sudarytos sutartys ir tvarkos. Nemažesnę įtaką turi ir konflikto dalyvių statusas, socialiniai vaidmenys ir teisės, riboti kiekybiniai ir kokybiniai ištekliai (nuosavybė, lėšos, laikas, personalas, etc.). Negalima paneigti ir geografinės padėties įtakos, savanoriškos ar priverstinės izoliacijos, kontaktavimo dažnio ir intensyvumo. Atskirą skirsnį šioje grupėje sudaro galiojantys įstatymai, išteklių paskirstymas ir galimybė jais disponuoti, nustatytos pajamos, išlaidos, darbo laikas, mokestinė sistema, šventės, įvairūs apribojimai. Analizuodami, praktiškai, bet kurią organizaciją galime aptikti daug konkrečių struktūrinių faktorių, galinčių sukelti vidinius konfliktus joje: įmonės struktūra, strategija, finansinė padėtis, ilgalaikiai įsipareigojimai, valdymo ypatumai (netinkama kadrų politika, darbo užmokesčio sistema, profesinės kvalifikacijos ar moralinių savybių stoka), nesubalansuotas santykis tarp darbuotojo pareigų ir teisių, tarp atlikto darbo kiekybės ir kokybės bei jo užmokesčio, tarp vykdomų užduočių apimties ir vykdytojų materialinio-techninio aprūpinimo. Taip pat masiniai darbuotojų atleidimai, nepatenkinamos ar nesaugios darbo sąlygos, netinkamas grafikas.

   3. Vertybiniai faktoriai. Tai principai, kuriuos mes skelbiame arba atmetame, kurių sąmoningai laikomės arba kuriuos niekiname, pamirštame ar sąmoningai laužome, principai, kurių laikymosi laukia iš mūsų kiti ir mes iš kitų. Vertybės sukelia tvarkos (saugumo) jausmą socialinėje grupėje. Jos skiriasi pagal veiksmo galią (nuo sankcijų iki cenzūros) ir pagal svarbą (nuo mandato iki papročių ar konvencionaliai priimtinų veiksmų). Vertybių grupei įprastai priskiriame asmenines, grupines, visuomenei būdingas nuostatų, elgesio ir tikėjimo sistemas: prietarus, polinkius, preferencijas, prioritetus, priklausomybę socialinei grupei, profesionalias vertybes ir poreikius, ideologiją, institucijų, organizacijų ir profesijų atstovų veikimo metodus, religines, kultūrines, regionines, geografines vertybes ir politines jų variacijas. Taip pat skiriame įsitikinimus apie „teisinga“ ir neteisinga“, toleranciją pokyčiams, kitoniškumui, progresui, tradicijų ir status quo išsaugojimą, etinius situacijos aspektus.

   4. Santykių faktorius. Konfliktai kyla, kaip minimum, dėl vienos pusės nepasitenkinimo santykiais. Tai gali būti santykių pagrindas (savanoriški ar priverstiniai), santykių esmė (nepriklausomi, priklausomi, abipusiai priklausomi), santykių lūkesčiai ir svarba, santykių simetriškumas (kuri pusė labiau suinteresuota), santykių vertė ir trukmė, santykių tarp žmonių suderinamumas (vertybine prasme, elgesio ir asmeninių/profesinių tikslų perspektyvoje), indėlis į santykius (viltys ir svajonės, materialinės vertybės, laikas, emocijos, energija, reputacija) ir galios balansas. Taip pat įtakos turi ir išsilavinimo, statuso, profesionalumo ir kultūriniai skirtumai, santykių istorija (negatyvios praeities konfliktų nuosėdos, išpildyti ir neišpildyti pažadai, duoti atvirai ar numanomi), pasitikėjimo lygmuo ir galios naudojimas. Dažnai riba tarp vertybinių ir santykių faktorių gali būti labai trapi, ji apsprendžiama per pasitenkinimą.

   5. Elgesio faktoriai. Šiai grupei priskiriami konfliktai kyla dėl bent vienos šalių momentinio ar pastovaus elgesio, kadangi jie užgauna mūsų ar mums brangių asmenų vertybes, kelia grėsmę fiziniam, finansiniam, emociniam ar socialiniam saugumui. Kitos pusės ar pusių elgesys sukelia stresą, nepatogumus, diskomfortą, sumišimą, mažina savivertę, gali būti vienapusiškas (egoistiškas), neteisingas, be priežasties, nenuspėjamas, neatsakingas, išnaudojantis, prievartinis ir keliantis baimę, nepateisinantis teigiamų lūkesčių, grubus, nesavalaikis, perdėtas.
   
   Konfliktas savo esme nėra nei gerai, nei blogai Jis tik atspindi nepatenkinamą socialinę realybę, tačiau būdami informuoti ir sąmoningi galime sukurti naują, tobulesnę ir priimtiną, išsaugoti santykius ir taikiai bei kūrybingai koegsiztuoti. Trumpoje apžvalgoje paminėjau esmines faktorių grupes. Tai nėra vienintelė ar vienintelė teisinga konfliktų faktorių ir priežasčių traktavimo perspektyva. Visgi, tolimesnėse publikacijose, pagal galimybes, trumpai nagrinėsiu konkrečias ar hipotetines, orientuotas į organizacijų socialinį gyvenimą, situacijas, naudodamas šioje apžvalgoje nagrinėtus faktorius, tačiau nevengsiu pasiremti kitokiais atskaitos taškais bei asmenine patirtimi.