Verslo santykių psichologija. Pasitikėjimas

Pasitikėjimas = santykiai. Nepasitikėjimas ≠ santykiai. Lygtai elementaru. Ką reiškia nepasitikėjimas/pasitikėjimas? Kokia pasitikėjimo dinamika? 

Ar pamenate kai praeitame amžiuje pradėjome atsiskaitinėti mokėjimo kortelėmis ir naudotis internetine bankininkyste (IB)? Kaip grįžę namo jungdavomės internetu prie savo xxx banko svetainės norėdami patikrinti sąskaitą ir įsitikinti ar teisingą pinigų sumą nuskaičiavo bankas, atsiskaičius už pirkinius mokėjimo kortele? Žinoma, dabar atrodo, kad atsiskaitinėti kortele natūralu ir labai patogu, dingsta problema nepamiršti su savimi turėti pinigų, nebereikia „purtyti bankomatų“ kaip tai atlyginimo dieną daro, pvz. mūsų istoriniai tėvynainiai baltarusiai, tad bankais, nežiūrint į rock`n`roll`ą kai kuriuose jų, vis labiau pasitikime. Netgi būna keista, kai pagyvenusi pardavėja primygtinai prašo paimti prekių čekį tam, kad galėtumėte pasitikrinti nuskaičiuotą sumą. Beje, įdomu, kiek laiko praėjo, kol nustojome kas mėnesį (savaitę/dieną) „suvedinėti galus“ prisijungę prie IB? Kada pradėjome visiškai pasitikėti banku ir jo informacine sistema? Žinau, kad dalis žmonių reguliariai tikrina mokėjimų sumas iki šiol ir tai visai ne ta istorija, kuomet reikia preciziškai skaičiuoti išlaidas ir planuoti asmeninį/šeimos biudžetą. Tiesiog. Maža kas. Juk pinigai.

Gyvenime vyksta daug įvykių ir juos kažkaip reikia struktūruoti, nes jei vis dar tikrinsime ar teisingai nuskaičiavo, po to ar teisingai patikrinome, o po to bandysime kiekvieną žingsnį apgalvoti ir daryti sąmoningai – neužteks 24 val. per parą. Net jei ir kelsimės kasdieną valandą anksčiau. Pasitikėjimas – vienas iš struktūravimo būdų. Psichologai sako, kad pasitikėjimas – tai išgyventos rizikos rezultatas. Pasitikėdami banku ir nebetikrindami ar teisinga suma nukeliavo iš mūsų sąskaitos pardavėjui - taupome laiką, mažiname stresą ir išvengiame su nepasitikėjimu susijusių psichologinių problemų. Pasitikėdami partneriu parodome, kad jo buvimas, veiksmai, idėjos ar vadybiniai sprendimai organizacijoje atneš papildomos vertės, o mums nereikia jo kontroliuoti, kad kažko nepridirbtų. Pinigai patenkina didesnę dalį mūsų poreikių, kuriuos taip šauniai surangavo Maslow. Kadangi, anot Aristotelio, esame socialūs gyvūnai – vis dar evoliucijos nulemti bandome verslą kurti su partneriu/partneriais. Taip saugiau ir pigiau. Pinigai, jų teikiama laisvė, noras kurti, būti pripažintu, siekti ir etc. yra viena esminių varų kuriant verslą. Partneris, kuriuo pasitikime, gali suteikti tą patį. Pinigai = kapitalas. Partneris irgi = kapitalas. Tačiau partneris = kapitalas x2, nes jei nemažėja pasitikėjimas, tai partnerystė ir bendros galimybės nepaklūsta devalvacijai, kuriai gali paklūsti bet kokie pinigai. Žinoma, bendruomeniškumas ir kolektyvinė sąmonė yra sveikintini dalykai, tačiau turi savo privalumų ir trūkumų. Juk kurdami verslą su partneriu, santykius, dažniausiai grindžiame pasitikėjimu. Tačiau, kaip minėjo vienas buvusių Rusijos oligarchų Berezovsky, „Verslas grįsta pasitikėjimu baigiasi krauju“. Beje, pats r gyvendamas Londone, bylinėjasi su vienu turtingiausių Rusijos verslininkų, anot žiniasklaidos, kilusiu nuo Tauragės, tačiau taip pat gyvenančiu Londone – Abramovičiumi, irgi buvusiu oligarchu ir savo partneriu Rusijoje dėl kelių mlrd. USD. Ir net garsiausi UK mediatoriai nesugebėjo padėti jiems susitarti taikiai. Vyrai norėjo karo iki pilnos pergalės ar priešininko sunaikinimo.

Taigi, pasitikėjimas susijęs su rizika. Juk kuriant verslą, nuo pat pradžių nesinori su savo patikėtiniu sudarinėti keliolikos lapų sutarties, kurioje atsispindės visi punktai kuo vienas kitu nepasitikime dar net nepradėję verslo. Tačiau seniai praėjo rankų sukirtimo laikai, kai vyras taręs žodį už savo žodžius atsakydavo net ir savo sąskaitą. Tuo jis užsitarnaudavo ilgalaikį ir tvirtą aktyvą – reputaciją. Dabar laikai kitokie. Labiau dinamiški, taigi ir vyriško žodžio struktūra kinta. Na…ką jau čia ir bekalbėti, pats vyriškumas išgyvena totalią krizę.

Taigi, kaip kurti ir puoselėti pasitikėjimą, kad jis, tarsi banko indėlis, neštų ilgalaikes palūkanas? Socialiniai psichologai nustatė, kad egzistuoja absoliuti asimetrija tarp teigiamos ir neigiamos informacijos. Pvz. Jūs tūkstantį kartų iš automobilio gamintojo galite gauti žinutę, kad jo gaminama produkcija saugi bei patikima ir tik tuomet nuspręsite jį įsigyti, tačiau prieš įsigyjant užteks vieno negatyvaus komentaro iš Jums artimo žmogaus ir tas komentaras ištrins prieš tai buvusius pozityvius, visą tūkstantį. Kiek gamintojui reikės komunikuoti, kad vėl susigražintų Jūsų pasitikėjimą? Kiek laiko praėjo, kol nustojote tikrinti savo mokėjimo kortelės transakcijas? Metai? Keli? Tačiau užteko politikui neatsargiai pakomentuoti lito stabilumą ir metais kauptas pasitikėjimas finansine sistema išsiliejo į eiles prie bankų, nusiimant savo pinigus. Panašiai ir žmonių santykiuose.

Pasitikėjimas, kaip fenomenas atsiranda kūdikystėje tėvams patenkinat vaiko poreikius. Kaip tik tuomet formuojasi nuostatos į būsimą pasaulį –„jis saugus“ arba „jis nesaugus“. Pasitikėjimas siejamas su emocine sfera, todėl retai būna racionalus. Pasitikėjimas gali sukelti ramybę, saugumą, laimę ar net meilę, nepasitikėjimas – nerimą, baimę, stresą, depresiją, frustraciją, neapykantą, neurozę, kliedesius, haliucinacijas ir dar didelį kiekį įvairių psichikos sutrikimų simptomų. Sakoma, kad pasitikėjimas – išgyventos rizikos rezultatas. Tačiau, labai dažnai net ir nepergyvenus jokios santykių krizės mes žmogumi pasitikime. Esame pasiruošę bendradarbiauti, skolinti pinigus, investuoti į verslą, etc. Visgi ir partnerių santykiuose, kaip beje ir visuose intensyviuose santykiuose emocinis fonas kinta. Kartais žaibiškai. Todėl pirmas psichologų patarimas kai kalbama apie pasitikėjimą tarp partnerių – reikia daug ir atvirai komunikuoti, nors tai gali būti ir sunku. Padirbėjus kartu keletą metų, kartais, nebesinori vienas kito matyti. Susidaro nuostatos partnerio atžvilgiu, kad jis yra toks ar anoks, ribotas arba permažai lankstus, užsispyręs ir etc. Visgi, rekomenduojama jau santykių pradžioje nusistatyti bendravimo formą ir taisykles kritiniams atvejams ir tokiu būdu išlaikyti komunikacijos galimybę be durų trankymo, asmeninių įžeidinėjimų. Galima naudoti ir mediacijos principus, tarsi partneriai būtų patys sau mediatoriai. Dažniausi kivirčų ir nepasitikėjimo priežastis būna tai, kad nustojama reaguoti į turinį. Todėl labai svarbu išlaikyti kritinį mąstymą. Įsivaizduokite prieš save klasikines Temidės svarstykles su dvejomis identiškomis lėkštėmis. Taigi, jei vienoje lėkštelėje yra blaivus ir šaltas protas, kritinis mąstymas – kitoje yra emocijos, tad nusveria arba viena, arba kita. Receptas paprastas, tačiau retai naudojamas. Komunikacijos ir savalaikio apsikeitimo informacija stygius – viena dažniausių socialinių konfliktų priežasčių. Informacijos vakuumas užpildomas gandais, spėlionėmis, apkalbomis. Vaizduotėje kuriamas priešo įvaizdis. Atsiranda pagrindas nepasitikėjimui. Kai vienas kitu nepasitiki du ar keli partneriai – į jų tarpusavio nepasitikėjimo kovas įtraukiama visa organizacinė struktūra. Atsiranda palaikymo grupės ir virtualios arba visiškai realios barikados. Organizacijai gali grėsti griūtis, nes jos tikslai nebetampa prioritetu. Visi įsisuka į konflikto spiralę. Mediatoriaus darbo specifika ir etikos kodeksas neleidžia pateikti konkrečių pavyzdžių: konfidencialumas – mano kapitalas, tačiau medijos pakankamai komunikuoja apie partnerių sukeltus konfliktus, ypač tuos, kuriuose nebuvo naudojama mediacijos procedūra, tad partnerius konfliktai nuvedė iki absurdo ir raganavimo. Teismai užkrauti verslo skyrybų bylomis.

Taigi vyro garbės žodis susvyravo, tačiau ir būti vyru 21 amžiuje nelengva. Ką patiria vyrai šiandien, kokius vidinius konfliktus išgyvenimo rebusus sprendžia? Ar gali vis dar laikytis duoto žodžio ir būti partneriais? Rekomenduoju perskaityti A. Tereškino knygą „Vyrų pasaulis. Vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“.