Žmonių tipai pagal NLP

Jau esu šiek tiek rašęs apie tai, kad NLP teoretikai skirsto žmones į vizualus, audialus, kinestetus ir digitalus. Tad šiame rašinyje kiek plačiau panagrinėsiu visus keturis tipus.

Pati terminija nėra sudėtinga ir apibrėžia kokiu būdu vienas ar kitas asmuo suvokia pasaulį. Vizualas pripratęs pasaulį matyti, audialas – girdėti, kinestetas – justi (lytėti), digitalas suvokti, todėl bendraujant su vienu ar kitu žmogumi yra svarbu nustatyti būdą, kuriuo naudojasi mūsų pašnekovas priimdamas ir perteikdamas informaciją. Kalbėdami „jo“ kalba mes išvengsime nesusipratimų ir greičiau pasieksime bendravimo tikslą. Visai nesvarbu kokią padėtį organizacijos hierarchijoje užima mūsų kolega, taisyklės galioja visiems.

Vizualai – tai žmonės kurie pasaulį „mato“. Jie lengviau supranta informaciją pateiktą vaizdinėmis priemonėmis, piešiniais, skaidrėmis, diagramomis, grafikais. Dažnai būna, kad mums pasakojant jų žvilgsnis tarsi „išsifokusuoja“ arba nuklysta į tolį, tuo metu jie mato pasakojamą vaizdą. Manoma, kad apie 60% žmonių yra vizualai (dažniau moterys), todėl norėdami sklandžiai bendrauti – turime į tai atsižvelgti. Pažinti vizualą nesunku. Jo žodyne dominuoja frazės susijusios su vaizdu: „prieš akis iškyla vaizdas“, „ši situacija turi daug atspalvių“, „matau, kad yra taip ir taip/esi toks ir toks“, „miglotos perspektyvos“, „aš apakęs“, „pažiūrėkim iš kitos pusės“, „man atrodo…“ ir t. t., o taip pat savo kalboje dažnai naudoja žodžius, kurie reprezentuoja vaizdą: paveikslas, blizgesys, vaizduotė, atspindėti, forma, ryškiai, perspektyva, stebėti, iliuzija, spalva, aklas, apžvalga, matyti ir etc. Tad jeigu norime, kad vizualas-kolega, vadovas ar pavaldinys suvoktų ir įsisąmonintų, pvz. naujos tvarkos svarbą – tikslą greičiau pasieksime kalbėdami jo kalba „pažiūrėk, kokią perspektyvą mums atneš pokyčiai. Pamatysi kaip ryškiau suspindės tavo rezultatai, atsiras naujų atspalvių komandos gyvenime, juk nesame akli…sublizgės visas tavo potencialas…“ Ir visiškai beprasmiška kaltinti žmogų, jei jis mūsų negirdi.

Vizualas negirdi, jis mato, todėl audialui ir vizualui susikalbėti sudėtinga. Vaizdas ir garsas – du skirtingi paraleliniai kanalai ir jei dominuoja vienas jų – kitas išreikštas silpniau. Kalbant su vizualu reikia laikytis didesnės distancijos, nes jis norįs matyti visą asmenį, judesius, rankų mostus. Didesnė distancija svarbi ir dėl to, kad vizualai mėgsta gestikuliuoti (gestai viršutinėje kūno dalyje), jiems reikalinga erdvė. Kalba greitai, dažnai yra impulsyvūs ir lengviau pasiduoda įtakai, tereikia nupiešti teisingą paveikslą.

Audialai – žmonės kurie girdi, beje girdi labai gerai. Išmano muziką, tonus, pustonius, tembrą, pauzes, kalba raiškiai ir ritmingai, tarsi mėgautųsi savo balsu.  Klausydamiesi pašnekovo audialai nusuka akis ir atsuka ausį, tokiu būdu jie nepraleidžia nei vieno balso intonacijos pokyčio. Iš menkiausio virptelėjimo audialas gali „išgirsti“ melą. Žodyne dominuoja garsą reprezentuojantys žodžiai ir frazės: „sklinda kalbos“, „problema apie save mums RĖKIA, o mes negirdime“, „nekelkite balso, aš nekurčias“, „aš jūsų įdėmiai klausau, kalbėkite aiškiai, nemurmėkite“, „nuskambėjo įdomus pasiūlymas“, „man pakuždėjo idėją“, „skamba įdomiai“, „skambinkit visais varpais“, „tiesa sakant“, „spengianti tyla“, girdėti, skambėti, garsas, čaižus, cypiantis, triukšmas, akcentas, etc. Audialai mėgsta garsų harmoniją ir pašaliniai garsai jiems yra stiprus dirgiklis, tad norėdami greičiau surasti bendrą kalbą su audialu turime sukurti atmosferą be pašalinių garsų. Jei apie pokyčius norime pranešti audialui – verta naudoti jam įprastus žodžius: „mūsų organizacija jau girgžda kaip išsiderinęs instrumentas, tad turime nuskambėti naujai. Tik kurčias negirdi, kad negalime susigroti, todėl patikime tau svarbią solo partiją šiame projekte, tavo balsas bus lemiamas“. Mėgstamos melodijos pagalba audialui lengva pakelti nuotaiką.

Kinestetai – jaukūs ir jausmingi žmonės. Jiems svarbi faktūros harmonija, rūbų ir baldų kokybė bei funkcionalumas. Gyvenimą jie apčiuopia. Bendraudami stovi arčiau, mėgsta pašnekovą liesti, tapšnoti (straipsnis ne apie politiką). Kinestetai daug dėmesio skiria savo kūnui, jį puoselėja, neretas užsiima joga. Komfortas – viena svarbiausių sąlygų kinesteto pasitenkinimui gyvenime. Karštose, šaltose, ankštose patalpose kinestetai taps irzlūs ir dirglūs. Kalba lėtai, daro pauzes, judesiai harmoningi ir subalansuoti. Žodyne dominuoja frazės ir žodžiai: „karštas ginčas“, „šiurkštus pasiūlymas“, „atstumiantis tipas“, „apčiuopiamas rezultatas“, „sunkiai dirbu“, „ranka ranką plauna“, „tvirtas pagrindas“, „nemalonūs jausmai“, „niežti rankas“, „kietos derybos“, „minkštas žmogus“, šaltakraujis, bejausmis, nepaslankus, subtilus, beskonis, sultingas, kvapnus, kartus, etc. Kinestetai gestikuliuoja apatinėje kūno dalyje. Norėdami pranešti apie pokyčius kinestetui turėtume sakyti: „mūsų komanda sustabarėjo, nėra dinamikos, tad reikia rimto impulso. Tik tu gali įpūsti gyvybę šiam projektui, harmoningai diriguodamas pasieksi aukštus rodiklius“. Kinestetus paperka komfortas ir patogūs daiktai.

Digitalo pasaulis sudarytas iš prasmės. Tuščiažodžiavimas ir patetika jo neveikia. Digitalas supranta logikos kalbą. Nelogiška = nesąmonė. Digitalai mėgsta analizuoti, mąsto kritiškai, todėl dažnai išveda iš pusiausvyros žmones, kuriems pasaulis atrodo labai aiškus stereotipų ir schemų darinys. Digitalai nemėgsta skubotų sprendimų, masto nuosekliai, giliai ir plačiai, linkę į argumentuotą diskusiją, tikrina informaciją, atidžiai pasveria visus „už“ ir „prieš“, nemėgsta klysti. Šio tipo žmonėms meluoti neverta, nes loginio mąstymo ir puikios atminties dėka jie atseks melą. Kalbant su digitalu reikia tinkamai pasiruošti. Svarbiausia kalba – faktų kalba. Tai kas nėra faktas – digitalui atrodo beprasmybė, todėl žmonės, dažnai „malantys š***“ juos nuvilia ir paskatina užsisklęsti savyje ir logikos rėmuose. Manoma, kad digitalai tai perdegę kinestetai, todėl remiasi mąstymu ir faktais, kaip vieninteliu patikimu ir tvirtu gyvenimo pagrindu. Kalbėdami su digitalu turime nepamiršti aukščiau pateiktos informacijos, nes posakį „apčiuopiamą rezultatą“ jis  nuginkluos loginiu klausimu „kas yra apčiuopiamas? Palyginus su kuo? Ar galite pateikti skaičiais, procentais“. Kalbėdami apie pokyčius organizacijoje su digitalu surasime bendrus vardiklius greičiau, jei pateiksime pokyčių prasmę ir nubrėžime konkretų tikslą: „mūsų rodikliai sumažėjo X%, yra realus pavojus tapti nerentabiliais, todėl turime mažinti išlaidas N kartų ir didinti efektyvumą Y. Ar turi pasiūlymų kaip to pasiekti? Pakinkytas į pokyčių procesą digitalo mąstymas padės išvengti skubotų sprendimų ir beprasmių veiksmų. Digitalas galvos ilgiau, bet jo ramstis – sisteminis požiūris ir blaivus, euforija ir būsimų pergalės fanfarų lūkesčiais neužterštas mąstymas atneš konkretų ir pamatuojamą rezultatą. Pats digitalas jausis užtikrintai kuomet bus vadovaujamasi logika ir aiškiomis, be pagrindo nekintančiomis taisyklėmis. Dėkingas digitalas kritiniu mąstymu nupoliruos bet kokį procesą, išgrynindamas esmę ir eliminuodamas šalutinius veiksnius.

Žinoma, kad vieno „gryno“ tipo žmonių nėra. Visgi, kiekviename mūsų viena iš keturių sistemų dominuoja, tad žinodami iš anksto – sugebėsime lengviau prisitaikyti prie pašnekovo, sklandžiai ir tikslingai bendrauti, susitarti. Ir nesvarbu ar tai bus susipažinimo pokalbis su nauju komandos nariu, ar bendros veiklos, ar pokyčių aptarimas. Vadovas, kalbantis su grupe, turėtų žinoti kokio NLP tipo komandos nariai dirba su juo ir nepamiršti vartoti skirtingus pasaulį reprezentuojančius žodžius. Tik tokiu būdu jis vizualui padės pamatyti, audialui išgirsti, kinestetui pajusti, o digitalui suvokti. Komandą jaus, kad randa bendrą kalbą ir įprasmins ją ryškiais, skambiais, juntamais ir tiksliai pamatuojamais rezultatais.